Kadare: Abuzimi me fenė islame

Intervista e Ismail Kadarese dhėnė Tv Koha Vision nė
Prishtinė

Kadare: Abuzimi me fenė islame


Adriatik Kelmendi

Vizita e shkrimtarit Ismail Kadare nė Kosovė ėshtė
parė si njė rast nga auditorėt ku ai ka folur dhe nga
mediat, pėr tė marrė prej tij mendimet e hedhura
publikisht nė Tiranė pėr ēėshtjet e ditės dhe tė
ditėve tė shkuara, pėr tema aktuale dhe tema qė kanė
ricikluar debate tė herėpashershme. Disa prej tyre
Kadare i sqaron nė kėtė intervistė dhėnė
kryeredaktorit tė Televizionit tė Prishtinės Koha
Vision, Adriatik Kelmendi. Shkrimtari pranon edhe njė
herė mė fort, se ka gabuar kur ka shkruar se me
prirjen drejt fesė sė krishterė “Kombi shqiptar do tė
bėnte njė korigjim tė madh historik, ēka do tė
shpejtonte bashkimin e tij me kontinentin mėmė:
Evropėn”. Ai pohon edhe se debati me publicistin dhe
studiuesin Rexhep Qosja do donte tė mos e kishte bėrė
fare.


Ka disa vite qė nuk keni qenė kėtu, si e keni gjetur
kėsaj radhe Kosovėn?
Ēdo herė qė vij nė Kosovė mė duket se diēka e mirė
ndodh, sepse kėtu pritem shumė mirė, kam shumė miq,
kam shumė dėshirė tė vij. Ēdo vizitė mė duket e bukur.
Kėtė herė kam ardhur nė njė kohė shumė interesante, nė
prag tė ngjarjeve tė mėdha. Tė thuash qė Kosova ėshtė
nė njė orė tė mirė tė sajėn siē ėshtė gjithė kombi
shqiptar, nė njė orė shumė tė mirė tė tij. Tashmė e
dėgjoj shpesh qė njerėzit kanė padurim qė ajo e mira
qė presin tė arrijė sa mė shpejt. Ėshtė e natyrshme,
populli shqiptar ka njohur vuajtjen, pritjen, robėrinė
e gjatė. Megjithatė kėtu nuk ka asgjė pėr t’u
shqetėsuar. Kam njė shpresė, jo shpresė tė kotė,
fantaziste, si tė thuash, poetike. Kėtu bėhet fjalė qė
tė jetė njė e mirė mė e madhe se e mira qė presim. Me
kohė gjithēka do tė vijė. Liria e Kosovės qė ėshtė
kryesorja, ėshtė e siguruar pėr jetė tė jetėve. Ēdo
gjė mund tė parashikojmė nė botė, por kjo nuk kthehet
mė, kjo ėshtė themelorja. Po tė marrim mė tė keqen, ka
vetėm njė shtyrje tė lehtė.

Nuk e merrni me shqetėsim kėtė?
Fare nuk e marr me shqetėsim. I kuptoj njerėzit e
thjeshtė “se prapa kėsaj ka njė dredhi qė na kthehet”.
Asgjė nuk kthehet prapa. Procesi ecėn, ēdo gjė do tė
ecė pėrpara, shpresojmė qė nuk do tė ketė shtyrje, por
edhe nėse ka nuk ka pėr t’u shqetėsuar asgjė.

E pėrmendėt qė nė Kosovė ēdo herė priteni mirė. Kėsaj
radhe ju u shpėrblyet me ēmimin “Kepi i Shpresės sė
Mirė – Fahredin Gunga”...
Erdha me gėzim tė madh, me dėshirė. Zakonisht kur kam
ftesa pėr udhėtime, nė mėnyrė instiktive shikoj t’i
refuzoj, nė kuptimin qė e kam vėshtirė, mė prishen
planet, mė prishet puna letrare dhe gjėja e parė qė
mendoj ėshtė: jo, ndoshta jo. Kėtė herė sinqerisht kur
z. Bejta mė mori nė telefon dhe mė tha kemi njė takim
kulturor dhe kemi nevojė qė tė vini, u premtova qė do
tė vij. Atė ditė do duhej tė ndodhesha nė Angli. U
thashė nė mund ta shtynin pėr disa ditė takimin dhe u
bė kjo gjė, u bė shumė mirė.

Pėrmendėt Anglinė ku vepra juaj ėshtė rinjohur me
pėrmasa mė tė gjėra pas fitimit tė Ēmimit “Man Booker
International”. Sa ju ka hapur dyert ky ēmim nė botėn
anglo-saksone?
Unė kam qenė i botuar nė Angli dhe Amerikė menjėherė,
pas Francės, nė vitin ‘70-tė. Ėshtė e vėrtetė kjo qė
thoni ju. Ky ēmim gjithmonė i hap dyert mė shumė dhe
interesimi shtohet. Unė kam pasur disa ftesa mė tepėr
qė pa kėtė ēmim nuk do t’i kisha.

Menjėherė pas kėtij ēmimi u botua nė Angli romani
“Pasardhėsi” i cili ka qenė nė listėn e 20-30 librave
mė tė kėrkuar nė ato javė nė Britani tė Madhe.
Ky ishte njė libėr i ēmuar mjaft nga kritika dhe edhe
shitjen e ka pasur shumė tė mirė. Me njė fjalė, nė
publikun anglez tashti librat e mi ose letėrsia shqipe
u bė mė e njohur, ėshtė mė e pranishme. Bota
anglo-saksone ka njė organizim tė shkėlqyer tė
propagandimit tė librit, ka njė kritikė tė nivelit
shumė tė lartė ka zakone shumė tė bukura, njė ndėr to
ėshtė se pėr kolegun e tyre shkrimtar tė huaj
shkruajnė vetė shkrimtarėt anglezė ose amerikanė. Njė
zakon qė tregon njė solidaritet, njė respekt pėr
kolegun gjė qė disa vende duhet ta mėsojnė.

Por kjo ndoshta nuk ėshtė e dyanshme nė aspektin
lexues dhe autor i huaj. Dihet se nė Britani tė Madhe
dhe nė SHBA nuk parapėlqehen gjithaq shkrimtarėt e
huaj.
Ėshtė e vėrtetė qė vendet e mėdha kanė njė farė
rezerve, sepse nuk kanė po atė nevojė si vendet e
vogla. SHBA-tė janė njė kontinent i tėrė, gjuha
angleze ėshtė njė gjuhė e pėrhapur dhe kanė shumė
shkrimtarė tė tyre, kėshtu qė vetvetiu shkrimtarėt e
huaj kanė vėshtirėsi pėr tė hyrė. Ndryshe, nė vendet e
vogla ku si zakonisht shumica e botimeve janė tė
shkrimtarėve botėrorė dhe ėshtė e drejtė kjo. Por kur
njė autor hyn dhe ēmohet, ai pritet shumė mirė, nuk ka
mė dallim pse ėshtė shqiptar, hungarez, amerikan ose
anglez, respektohet njėlloj.

Do tė kalojmė nė njė sferė tjetėr tė bisedės, por qė
sėrish lidhet me Britaninė tė Madhe. Kohėve tė fundit
nė njė sondazh ku qytetarėt janė pyetur se cilat
shtete kanė gjasa mė tė mėdha qė tė pranohen nė BE ose
cilat dėshirojnė ata qė t’i shohin nė kėtė organizėm
tė madh, nė vendin e parė me pėrgjigje negative ėshtė
radhitur Shqipėria. Si e shpjegoni kėtė refuzim ndaj
Shqipėrisė?
Shumė nuk mė ēudit kjo gjė. Kemi qenė vendi mė i
ashpėr stalinist nė Evropė dhe kjo luan njė rol
sigurisht. Kemi njė imazh jo tė mirė, ka propagandė
kundėr Shqipėrisė shumė tė fortė. Pėr njė pjesė tė
kėsaj, duhet ta pranojmė, jemi vetė shkaktarė. Nuk
duhet t’ia hedhim vetėm tė huajve fajin, por pėr tė
qenė tė sinqertė ose tė drejtė, duhet tė pranojmė
gjithashtu qė tė metat e shqiptarėve pėrgjohen shumė.

Ndodh kjo veēanėrisht me shqiptarėt?
Ka njė prirje racizmi e qė ne duhet ta luftojmė, sepse
ėshtė e tepruar. Unė e kuptoj, ne s’kemi pse tė marrim
nė mbrojtje as banditėt, as trafikantėt, as ata tė
drogės e tė prostitutave. Na vjen keq qė janė
shqiptarė kur i kapin, por s’duhet tė kemi asnjė
mėdyshje. Le t’i dėnojnė. Kam pėrshtypjen se bandit
dhe trafikant ka nga shumė vende, pėr fat tė keq ne
biem shumė nė sy. Mafia ėshtė ndėrkombėtare nė botė,
por shpeshherė pėrmendet sikur njė pjesė tė kėsaj
mafieje e drejtojnė shqiptarėt. Unė nuk e besoj kurrė.
Nuk kanė kaq forcė shqiptarėt qė tė drejtojnė mafien
evropiane, e botėrore aq mė pak. Neve na ka dalė nami,
na ka dalė nami i keq. Kjo nuk ėshtė e pėrhershme, kjo
mund tė ndryshojė sigurisht dhe disa herė po ndryshon.
Ka disa vende qė kanė pėrmirėsim tė imazhit. Kultura e
njė populli e lufton imazhin e keq, por disa herė nuk
arrin. Ėshtė mė i fortė imazhi sesa ajo. Nė vende tė
ndryshme ka njė luftė midis imazhit tė keq dhe imazhit
tė mirė. Kėtė luftė ne nuk e kemi fituar dot ende, por
shpresoj qė mund ta fitojmė.

Kush e ka njė pjesė tė pėrgjegjėsisė pėr kėtė imazh tė
keq, ju i pėrmendėt disa raste. Dhe a ndodh kjo ngaqė
shqiptarėt nuk dinė t’i vetėreklamojnė punėt e mira?
E para ne nuk dimė tė bėjmė propagandė tė mirė pėr
vendin tonė, propagandė pozitive. Pėrkundrazi e
shtojmė propagandėn negative. Nuk ėshtė puna qė tė
mburrim veten, ėshtė shumė e keqe kur njė popull
fillon e hedh pudėr pėr tė fshehur atė qė ka, por ne
tė themi tė vėrtetėn. E vėrteta nuk ėshtė kaq e hidhur
kundrejt shqiptarėve. Ndonjėherė ne nuk dimė ta
reklamojmė tė vėrtetėn qė ėshtė nė favorin tonė, pėr
tė mirėn tonė. Dhe prandaj i hapim rrugė tė keqes.
Gjithashtu nuk duhet harruar qė ka propagandė
antishqiptare nga rrethe antishqiptare pėr arsye tė
konflikteve nė Ballkan. Mos harroni, ēėshtja e Kosovės
ėshtė ende nė rend tė ditės dhe kur shtrohet ēėshtja e
pavarėsisė, gjithė bagazhi antishqiptar do tė
ringjallet, do tė thonė se shqiptarėt janė tė aftė
vetėm pėr prapėsira, nuk janė tė aftė pėr punė
pozitive. Sigurisht duan tė vijnė tek ajo qė Kosova
nuk duhet tė marrė pavarėsinė. Nuk duhet tė ēuditemi
pėr kėtė. Propaganda e vjetėr antishqiptare ringjallet
pėrnjėherėsh. Kėshtu shpjegohet, nuk ėshtė rastėsi.
Pse u ringjall tashti prapė?!

A mund tė na pengojė kjo qė tė anėtarėsohen si
Shqipėria si Kosova nė organizmat ndėrkombėtare? Kemi
njė sinjal tė fundit nga Komisioni Evropian se nuk do
tė ketė zgjerim tė shpejtė, ose anėtarėsim tė vendeve
tė reja. Nuk pėrmendet Shqipėria fare pėr aderim nė
BE. Sa ėshtė kjo me rrezik pėr ne?
Nuk duhet tepruar kjo gjė. E para kur pėrmendet
Ballkani Perėndimor, nuk pėrmendet vetėm Shqipėria. Nė
qoftė se u tha do tė ketė shtyrje nė pjesė tė
Ballkanit, do tė ketė pėr tė gjithė.

Pėrmendet qė Kroacia dhe Maqedonia janė mė afėr BE-sė.
Janė disa shtete qė mbeten: Shqipėria, Kosova, Mali i
Zi dhe Serbia. Ju siguroj, mėndja ma thotė qė nuk ka
se si Evropa tė lerė jashtė njė copė tė ngushtė, nuk
bėhen as 15 milionė banorė. Kėta janė popuj qė kanė
qenė nė pararojėn ku ėshtė pėrplasur vala
anti-evropiane. Do tė triumfojė njė e vėrtetė tjetėr.
Do tė ketė ndoshta njė pengesė, njė shtyrje. Nuk mund
tė ndodhė qė Evropa me gjysmė miliard njerėz, tė lerė
15 milionė pėrjashta qė s’janė as nė anė tė saj por
janė pothuajse afėr qendrės. Nuk ka assesi. Andaj kėto
janė disa alarme tė cilat gazetarėt, analistėt i
teprojnė. Kemi shumė qejf tė bėjmė tragjedi kur nuk ka
ndodhur tragjedia.

Do tė thotė, nuk e besoni?
Assesi. Ėshtė njė lloj pedagogjie qė u bėhet kėtyre
popujve. E quaj tė drejtė, nė fakt ėshtė njėfarė
presioni qė rregulloni punėt, ejani nė vete, hiqni
dorė nga prapėsitė ata qė nuk heqin dorė, sepse do
t’iu bėjmė njė lloj nderi. Ėshtė njė pedagogji qė u
bėhet popujve tė vegjėl pėr tė cilėt historikisht nuk
ka ndonjė kujdes tė madh Evropa. S’ka ndonjė gjė tė
keqe, le tė sillet ashpėr, ndoshta ndonjėherė bėn mirė
kjo gjė.

Tė flasim pėr debatin me Qosjen. Ka qenė temė edhe
gjatė qėndrimit tuaj nė Kosovė. Nė fakt ka pasur nė
thelb “mosdurim tė ndėrsjellė” nga tė dy. Nuk ishte
shkas vetėm debati pėr identitetin e shqiptarėve. Edhe
nė intervista qė kam pasur me ju mė herėt, keni
shprehur doza nervozizmi pėr njėri-tjetrin. Kur ka
filluar kjo?
Ju bėtė njė simetri. Natyrisht do tė them se s’ėshtė e
vėrtetė. Mendoj objektivisht, nuk kam pasur kundėr tij
kurrė, asgjė. Ndėrsa disa herė prej tij ka pasur ndaj
meje diēka qė s’e kam kuptuar mirė dhe sinqerisht kam
qenė i pavėmendshėm, dhe do ta vėrtetoj qė kam qenė i
pavėmendshėm. Shumė vite pėrpara ai ka pasur polemikė
me shkrimtarė tė rinj nė Kosovė dhe ndėrkohė nuk e di
pse jam gjendur dhe unė pa dashur nė kėtė farė
polemike dhe kam qenė objekt sulmesh. Tashti kam
harruar, ka kaluar shumė kohė. Por njė periudhė
ftohjeje mė kujtohet, kur kam ardhur nė Kosovė pėr
herė tė parė nė 72-shin. Kam pėrshtypjen se kam takuar
shumicėn e shkrimtarėve tė Kosovės. Me atė kishin
marrėdhėnie shumė tė ftohta pėr shkak tė tij, mendoj
unė. Ka qenė njė periudhė ftohtėsie, njė periudhė
sjelljeje normale, nuk e di pse.

Pse e quani sjellje normale? Jeni takuar, keni
kontaktuar nė ndonjė mėnyrė gjatė viteve, e keni
lexuar njėri-tjetrin?
Jemi takuar, por ėshtė punė e harruar kjo gjė. Qė unė
e kam harruar e tregon fakti qė kam bėrė ēmos tė
botohen dy libra tė tij nė Francė. “Ēėshtja shqiptare”
bile ėshtė botuar te botuesi im francez, dhe romani i
tij tė cilin e kam shoqėruar me njė parathėnie tė
gjatė. Ju do thoni qė nė parathėnie flitet kryesisht
pėr Kosovėn dhe mė pak pėr romanin. Po, ėshtė e
vėrtetė. Nė pjesėn kryesore ka qenė e lanēuar kultura
e Kosovės me ēdo kusht.

Do tė ndodhte botimi pa kujdesin, insistimin, do tė
thosha, pa ndihmesėn tuaj?
Mund tė ndodhte, por kishte gjasė mė tepėr tė mos
ndodhte. Unė bėra njė parathėnie mbi 20 faqe qė ishte
rekomandim-parathėnie dhe sugjerim pėr ta botuar. Mund
tė ndodhte edhe pa kėtė.

Ju i keni hapur portat nė gjuhėn frėnge Rexhep Qosjes?
Pėr librin “Histori e Ēėshtjes Shqiptare” absolutisht
e kam ēuar te botuesi im dhe i kam thėnė: tė lutem
botoje se ndihmohet populli tė cilit unė i pėrkas dhe
ti ke vite qė po mė boton. E shoqėruar nga parathėnia
ime, ka luajtur njė rol. Nuk pres ndonjė mirėnjohje.
Por sidoqoftė kjo tregon se nuk kam pasur ndonjė
zemėrim me tė, ajo ėshtė harruar. Mė vonė ai ishte
acaruar pėrsėri nė ngjarjet e ‘97-ės. Ka bėrė ca letra
qė kanė qenė tė marra, d.m.th me njė ngazėllim tė madh
pėr atė qė ka ndodhur nė Shqipėri, edhe pse unė nuk
kam marrė pjesė qė ta pėrshėndes.

E keni fjalėn pėr ciklin e shkrimeve “Revolucioni i
vonuar demokratik”?
Pikėrisht, mė janė dukur letra tė marra. S’i jam
pėrgjigjur dhe nuk i kam dhėnė asnjė rėndėsi, tė them
tė drejtėn. Kam qenė shumė i dėshpėruar nė atė kohė.
Pėr mua djegia e Shqipėrisė nė ‘97-n ka qenė njė
tragjedi kombėtare, njė turp i jonė si komb. U
turpėruam pėrpara ndėrgjegjes sonė, para gjithė
Evropės dhe para gjithė botės. Tė gėzohesh qė ėshtė
djegur Shqipėria, ta quash revolucion tė vonuar
demokratik ėshtė vėrtet tė mos jesh mirė nga mendja.
Ka kaluar dhe kjo, pastaj kanė ardhur diskutimet e
vonshme. Nuk i kam bėrė me njė sulm, kam kritikuar
tezėn e tij qė nuk jemi plotėsisht evropianė.

Megjithatė libri, sprova juaj, ka qenė nė njėfarė
mėnyre e lidhur me shkrimin qė kishte bėrė Rexhep
Qosja mė parė?
Shiko, atė sprovė do ta shkruaja sikur Rexhep Qosja tė
mos ekzistonte nė kėtė botė. Nuk ėshtė ai qė mė ka
kushtėzuar me kėtė gjė. Ka qėlluar, sapo ėshtė marrė
me kėtė problem e kam kundėrshtuar siē bėhet nė njė
polemikė. Kaq. Shumė e thjeshtė. Pastaj ai ka
degraduar gjithēka. Ka bėrė dy libra kundėr meje, pėr
disa paragrafė qė kam unė, pėr disa faqe. Kjo ėshtė
historia. Njė mllef i jashtėzakonshėm, i ēuditshėm. Nė
kohėn kur kemi tė tjera punė pėr tė bėrė, e harroi ēdo
gjė, e harroi problemin e pavarėsisė sė Kosovės, e
harroi Serbinė, dhe dola unė armiku kryesor i Kosovės,
i popullit shqiptar, i letėrsisė, i mendimit, i
filozofisė, i tė gjithave. Ėshtė njė absurditet, unė
nuk e kuptoj si mund tė kesh kaq pasion ndaj kolegut
tėnd. Mund tė kesh zemėrim, mund tė sulesh njė herė
ose dy, por tė mos lodhesh pėr kėtė gjė. Nuk ka
histori tė komplikuar, ėshtė shumė e thjeshtė.

Kjo mund tė vlerėsohet edhe si njėra ndėr polemikat qė
zgjoi interesimin mė tė madh nė tė gjitha anėt ku
jetojnė shqiptarėt dhe kishte edhe vazhdim, pasi qė u
shkrua shumė nga shumė tė tjerė. Kishte tė tillė qė
vlerėsuan se nėse kemi kėso ndeshje, sidomos tash kur
po bėhen pėrpjekje pėr afrim mė tė madh tė Kosovės dhe
Shqipėrisė, kjo mund tė ndikojė edhe negativisht, pasi
dy nga ata qė u quajtėn kolosė, ju dhe Qosja, ndesheni
nė kėtė mėnyrė dhe, ē’ėshtė mė e rėndė, nganjėherė
edhe nuk zgjidhni fjalė pėr t’i vėnė epitete negative
njėri-tjetrit. Mund tė sjellė gjė pozitive kjo?
Unė jam kundėr epiteteve: kolosė, korife, baba i
kombit, bacė... Kėto pėr mua janė gjepura. Ne duhet tė
mėsohemi pa kėto. Nuk ėshtė nder i njė vendi tė
qytetėruar tė pėrdorė koncepte tė kėtilla. Kėto janė
koncepte klanike, kur zihen nė shtėpi dhe bien nė
gjak, ku baca i njėrės dhe baca i tjetrės bėjnė
bisedime merren vesh etj.

Po ky ishte reflektimi qė u dha kryesisht nga shtypi
mbi polemikėn.
Po, pa tė keq ėshtė mendja jonė e prapambetur qė e
koncepton kėtu. Unė do ta refuzoja njė fjalor tė tillė
nė raport me kolegun tim. Ne jemi kolegė nė letėrsi,
tė tilla askush s’ka tė drejtėn tė uzurpojė me
titullin e bajraktarit, tė kolosit etj.

Megjithatė, ju jeni tė dy personalitete me ndikim nė
kulturėn shqiptare.
Kultura shqiptare ka disa personalitete, nuk jemi
vetėm ne tė dy. Nuk e pranoj kėtė gjė. Nuk pranoj kėto
struktura dyshe ose treshe. I refuzoj.

Ose mos doni tė thoni vlejnė pėr mua, por nuk futet
edhe Rexhep Qosja kėtu?
Unė i refuzoj parimisht. Kėto janė karakteristika tė
mentaliteteve tė prapambetura. Dhe prandaj po thoni ju
qė ėshtė e vėrtetė qė kjo nga njė pikėpamje ėshtė njė
polemikė jo e mirė. Ėshtė koha pėr njė tjetėr gjė. Nė
kėto raste nuk duhet tė bėjmė njė simetri patjetėr tė
shikosh kush merret me ēfarė merret. Dhe nė qoftė se
kjo punė zė njė pjesė tė vogėl tė asaj qė unė shkruaj
dhe te tjetri zė 90% tė asaj qė po bėn, sigurisht qė
edhe faji ndahet ndryshe. Ta zėmė qė po, jemi tė dy
fajtorė qė u futėm nė polemikė. Unė nuk e pėrjashtoj
dhe nuk mė vjen keq tė them po tė kem bėrė njė gabim
qė vajta u futa kot nė njė polemikė tė tillė. Ėshtė e
lehtė tė shikosh proporcionet, pėrmasat. Kur tjetri e
kapėrcen 20 herė qė aty ai ėshtė i humbur, dhe ne
duhet tė kemi guximin t’i themi zotėri tė ka thėnė
kaq, i ke thėnė 20 tė tilla. Ėshtė nė tė drejtėn
botėrore kur pėrgjigja ėshtė e proporcionuar, dhe aty
gjykohet lehtėsisht. Nė kėtė rast siē e thatė ju qė
kemi probleme tė tilla, vėrtet polemika mund tė jetė
fatkeqe.

Do dėshironit tė mos e kishit bėrė fare?
Po, mund tė mos ishte.

Ju e keni thėnė edhe mė herėt qė feja u imponua si
ēėshtja kryesore brenda kėtij debati, brenda
identitetit shqiptar. Pėrse?
Problemi nė kėto polemika ėshtė njė mashtrim i madh i
palejueshėm. Njė nga gjėrat mė tė shėmtuara ėshtė
abuzimi me fenė. Sepse polemikė e pandershme quhet ose
siē kam thėnė unė, polemikė e pabesė, kur ngre njė
tezė qė tjetri nuk e ka dhe thua frazė mė frazė nė
kėtė sprovė “Ismail Kadare ka njė pėrēmim, njė dėnim
tė myslimanizmit shqiptar, ėshtė kundėr myslimanizmit
ėshtė pro katolicizmit”. Pasi e thua njė herė pas pesė
paragrafėsh tė ngrihesh kundėr myslimanizmit si Ismail
Kadare, shpif njė herė, thua njė mashtrim qė ėshtė
krim. Pastaj e pėrsėrit dhe i ke bindur mendjen vetes,
prandaj kėtu fillon edhe psikopatia, qė kjo ėshtė e
vėrtetė sepse thua kėtu nis e pamoralshmja, shpreson
qė publiku tė thotė qė me sa duket Kadare me tė
vėrtetė e ka thėnė kėtė sepse ky kot nuk e thotė. Kėtu
ėshtė abuzimi qė ēdo vend i qytetėruar nuk e lejon
kurrė. E ndalon me gjyq, qė te ne pėr fat tė keq nuk
ekziston. E ndalon sepse kėshtu pritet shpifja. Zotėri
ke gėnjyer pa pikė turpi. Ku e ke gjetur kėtė?!
Asnjėherė nuk kam thėnė asnjė fjalė fyese pėr
myslimanizmin shqiptar. Teza ime ėshtė qė ne duhet tė
hyjmė nė Evropė me myslimanėt e tė krishterėt bashkė.
Asnjė pengesė nuk ėshtė myslimanizmi shqiptar pėr
Evropėn, asnjė ndryshim s’ka myslimani shqiptar. Jemi
tė gjithė shqiptarė, myslimanė katolikė, ortodoksė dhe
ateistė bashkė.

Kjo thoni ėshtė nxjerrė nga konteksti, ngase ju nuk
keni qenė kundėr myslimanizmit? Megjithatė ju
gjithherė jeni shprehur me njė simpati pėr
krishtėrimin. E keni parė atė si diēka mė tė afėrt me
Evropėn.
Pse tė mos e shoh krishterimin kėshtu? Ēfarė ka tė
keqe? Vetė shprehja juaj keni parė edhe
krishtėrimin... sigurisht edhe ajo ėshtė feja jonė. Ne
kemi tri fe dhe njė komb. Pėrse ėshtė katolicizmi
sidomos feja mė e goditur gjatė diktaturės komuniste?!
Duhet ta pranojmė, e goditur egėrsisht. E goditur nga
dy burime: sepse ishte fe, sepse ishte mishėrim i
perėndimit, sipas mentalitetit komunist. Ndėrsa pėr
ortodoksizmin mund tė kishte njėfarė zbutje sepse
ishte feja zyrtare e Rusisė, gjithė vendeve komuniste.
Katolicizmi quhej feja e Vatikanit, SHBA-ve, NATO-s,
Evropės Perėndimore. Prandaj ajo ka qenė mė e
goditura. Edhe nė koloni katolikėt janė goditur mė
ashpėr sesa tė ishin shumicė. Megjithatė katolicizmi
ishte nė teh tė goditjes. Shkrimtarė katolikė tė
veriut, nuk kanė numėr mė tė madh tė martirėve sesa
midis tyre. Janė goditur edhe myslimanėt, nė mesin e
tė pushkatuarve ka po aq. Po nė rastin e shkrimtarėve
klerikė, katolikėt zėnė vendin parė. Unė kėshtu e di
dhe besoj se kėshtu ėshtė e vėrtetė. Ne e kemi pėr
detyrė morale ta themi kėtė gjė, aq mė tepėr unė qė
vij nga njė tjetėr fe. Ėshtė normale, e detyrueshme
moralisht, ti qė ke tjetėr fe tė mbrosh fenė tjetėr.
Nė qoftė se ajo fe ka pėsuar mė shumė, sipas mendjes
tėnde, tė jesh ti i pari tė thuash, kjo ka shumė
martirė.

Kjo ju ka nxitur tė shkruani nė librin “Nga njė
dhjetor nė tjetrin” se: “Prirja e Shqipėrisė do tė
ishte drejt fesė sė krishterė, ngaqė ajo lidhej me
kulturėn, kujtimet e vjetra, dhe nostalgjinė e kohės
paraturke. Me kalimin e viteve, feja e vonė islamike,
e ardhur bashkė me otomanėt, do tė zbehej (sė pari nė
Shqipėri e mė pas nė Kosovė), derisa t’ia linte vendin
fesė sė krishterė, ose mė saktė kulturės sė krishterė.
Kėshtu qė sė paku nga njė e keqe (ndalimi i fesė mė
1967) do tė vinte njė e mirė. Kombi shqiptar do tė
bėnte njė korigjim tė madh historik, ēka do tė
shpejtonte bashkimin e tij me kontinentin mėmė:
Evropėn”. Kjo pjesė ėshtė pėrdorur edhe nga Rexhep
Qosja, nė polemikė.
Kjo ėshtė tjetėr. Ky ėshtė abuzimi, abuzim i pastėr i
pandershėm. Pse?
E para kjo ėshtė njė bisedė, ėshtė njė kujtim qė unė
vetė e kam nxjerrė. Nuk ėshtė njė qė ka kapur njė
dokument ku Ismail Kadareja ka thėnė kėtė dhe kėtė.
Unė vetė kam kujtuar njė bisedė me Ramiz Alinė. Ėshtė
abuzuese kur njė ditė rrėfimin pėr diēka qė ka bėrė
dikush ti fillon dhe abuzon me tė. E para gjė ėshtė ta
pyesėsh njėherė. E dyta unė jam shkrimtar nė njė vend
qė feja ėshtė ndaluar dhe shkoj te shefi i shtetit
komunist, komunist i egėr, armik i fesė, dhe i kėrkoj
hapjen e kishave dhe xhamive, i kėrkoj lejimin e fesė.
Kjo ėshtė kurajoze sepse situata ėshtė absurde, feja
ėshtė e ndaluar dhe bisedojmė pėr njė gjė qė nuk
ekziston ende. Dhe unė kam deklaruar nė intervistė. Ka
qenė mendimi im krejtėsisht i gabuar, parashikim
krejtėsisht i gabuar, qė nuk doli.

Ju e quani tė gabuar sot?
Pa diskutim. Nuk e kam pėrsėritur kurrė mė sepse kam
thėnė qė ka qenė i gabuar, e ti ēfarė bėn, nuk shikon
ē’ka ndodhur mė pas, por gėrmon me njė kėnaqėsi tė
madhe ja ē’ka thėnė njėherė Ismail Kadare. “Ja pra
zotėri e kam thėnė gabim”. Ėshtė gabim pa asnjė
hezitim. Dhe po tė duash, tė thellohesh, gabim i bėrė
nė rrethana krejtėsisht lehtėsuese, nė kuptimin se unė
vetė e kėrkoj nė fund tė fundit dhe them tė hapen
kishat katolike, ortodokse, po tė duan dhe xhamitė,
megjithėse mendoj, unė them se myslimanizmi shqiptar
ka pėr t’u zbehur nga shkaku i hyrjes nė Evropė.
Mendim i gabuar, parashikim i gabuar, ēfarė do mė
tepėr. Ē’ėshtė kjo kėnaqėsi pėr tė kapur tė keqen, kjo
ėshtė e shėmtuar, kjo nuk ndodh asgjėkundi, vetėm nė
mbretėrinė e tė ligės mund tė ndodhė njė gjė e tillė.
“Do tė gjej patjetėr mendimin tėnd tė gabuar ndonėse
ti e ke korrigjuar mė vonė, je shumė i kujdesshėm pėr
tė mos e pėrsėritur mė”. Kjo s’ndodh kurrė. Na pėlqen
e liga, na pėlqen mallkimi, na pėlqen e zeza. Nuk duam
tė shohim asgjė tė mirė.

Ne shqiptarėve na ndodh shpesh?
Pėr fat tė keq na ndodh disa herė, jo shpesh. Unė jam
kundėr asaj qė e dėnojmė veten tė mallkuar. Abuzimi nė
kėtė ėshtė njė burracakėri e jashtėzakonshme. Kanė
abuzuar, jo vetėm Qosja, kanė abuzuar edhe tė tjerė,
njė ish.zv Ministėr i Jashtėm njė Pėllumb Xhufi. E
nxori ai me vrap, “historiani”. Jo, jo, tė ketė turp,
historian. Historiani vajti e gjeti kėtė, por unė kam
njėmijė mendime tė tjera korrigjuese tė kėsaj. Por jo,
ajo u intereson, vetėm e keqja, sepse ata janė njė
klan qė i shfrytėzojnė kėto.

Lidhur me kėto sulme, shpesh e keni pėrdorur fjalėn
zili, cmirė.
Ka shumė, ka disa arsye, mund tė jetė edhe ajo. Nuk
kam dėshirė tė flas pėr kėto mė duket e padenjė tė
flas pėr kėto gjėra.

A mendoni se fati i shqiptarėve do tė ishte mė ndryshe
sikur tė ishim nė shumicė tė krishterė? Ka disa teza
qė e mbėshtesin kėtė.
Njė populli nuk mund t’i kėrkohet kurrė ajo qė mund tė
ishte, tė bėhen hamendje. Populli ėshtė ai qė ėshtė.
Ne s’mund tė bėhemi mė tė bukur se ē’jemi. Jemi ata qė
jemi. Unė nuk mendoj qė kjo ka qenė njė fatkeqėsi kaq
e madhe. Ndoshta, me sa duket, pėrpara. Na ka penguar
me atė qė pėr sa kohė Serbia e mbajti nėn ēizme
Kosovėn duke pėshpėritur jo shumė haptazi por
fshehurazi, kėta janė islamikė, kėta janė tė
rrezikshėm, pėr tė pasur dorė tė lirė nga Evropa pėr
t’i rėnė, dhe tė them tė drejtėn ka pasur njėfarė
suksesi. Tani kjo gjė ėshtė e kapėrcyer, tashti
Shqipėria po rehabilitohet, nė qoftė se hyn nė Evropė.
Pa myslimanėt kombi shqiptar prishet, prandaj ėshtė
absurde tė kesh mendime kundėr myslimanėve. S’mund tė
ketė. Unė jam shkrimtar, i kam tė tėrė lexuesit e mi.
Pse tė them unė qė pjesa mė e madhe e popullit tim
s’janė mė shqiptarė. Kėto janė marrėzira, vetėm
fantazirat mė tė kėqija, mė makabre mund t’i pjellin.
Feja nuk ėshtė njė pengesė, ne jemi ata qė jemi, nuk
ka pse tė zbukurojmė veten, por as ta keqėsojmė. Do tė
hyjmė nė Evropė kėshtu siē jemi dhe nuk i kemi borxh
askujt. Duke u marrė me shkaqet pse ėshtė bėrė
konvertimi, jam pėrpjekur tė shoh anėn e fisme tė
kėsaj gjėje, sepse shumė thuhet e bėnė shqiptarėt pėr
servilizėm, e bėnė nga dhuna, pėr arsye karriere, pėr
taksa. Kėto tė gjitha janė cilėsi qė e rėndojnė
ndėrgjegjen shqiptare. Ka diēka tė vėrtetė nė tė
gjitha, por ėshtė pėrqindje shumė e vogėl. Unė mendoj
qė nga arsyet madhore, ose arsye e madhe, e kam thėnė
sė paku qė nuk e ka pėrmendur asnjė historian
shqiptar. Mendoj qė me kėtė konvertim jo pėr t’u hequr
shqiptarėve njė faj se nuk ėshtė ndonjė faj, arsye
kryesore ka qenė problemi i armės, i mbajtjes sė
armės. Kush e njeh psikologjinė evropiane dhe
ballkanase, problemi i armės ka luajtur njė rol tė
madh pėr dinjitetin e njeriut. Njė popull i armatosur,
shtėpi qė ka armė ėshtė gjysmė e lirė. S’mund tė jetė
kurrė plotėsisht i robėruar njė njeri qė ka armė jo
ilegalisht, legalisht. Prandaj okupuesi otoman i vuri
shqiptarėt pėrpara njė dileme tragjike, do tė mbash
armėn jep fenė. Unė jam i sigurt se mijėra e mijėra
njerėz kanė kaluar net pa gjumė pėr tė zgjidhur kėtė
dilemė qė ėshtė dilemė e pastėr tragjikisht: fenė apo
armėn. Sepse je mėsuar me armė e dorėzon, por t’i
dukesh i zhveshur, i pambrojtur, pa dinjitet dhe i
turpėruar dhe thotė mė mirė po jap fenė, ta mbaj
armėn. Armė do tė thotė dinjitet dhe prapa armės
qėndron ideja e lirisė, njė vend i pushtuar, dhe e
kanė bėrė kėtė gjė. Tė tjerėt e kanė menduar: lė
armėn, mbaj kryqin. Shqiptarė janė tė dy palėt.
Njėlloj unė vuaj pėrpara kėsaj dileme tė tmerrshme, ti
dot nuk e di kujt t’i japėsh tė drejtė. Unė kėtė nuk e
gjej dot. Prandaj e shfajėsoj popullin shqiptar. Si
mund tė kem pėrēmim pėr myslimanizmin kur populli ka
zgjedhur tė ndahet nė dy rrugė. Dhe sot ende nuk mund
tė them kush ka bėrė mirė, kush ka bėrė keq, kur sa
ėshtė po aq mirė sa edhe keq. Ky ėshtė qėndrimi i
shkrimtarit ndaj popullit tė vet. Ti del dhe kėrkon
bisedėn me Ramiz Alinė. Nuk i intereson se njėri ka
thėnė... ėshtė edhe tragjike edhe komike nė tė njėjtėn
kohė.

Njė riciklim tė kėtij problemi, i kėsaj dileme,
ndoshta po e shohim tash kur Kosovės i premtohet
pavarėsia, por a do ta ketė ushtrinė e vetė. A do mund
tė bėhet Kosova shtet i pavarur, pa ushtri?
Askush nuk ia ka mohuar ushtrinė Kosovės, nuk do t’ia
mohojė, absolutisht kurrė. Mos e mendoni kėtė gjė. Nė
Kosovė ėshtė bėrė siē e kam thėnė disa herė, njė luftė
pėr moralitet qė ėshtė gjė e rrallė nė historinė e
botės, e vetmja ndoshta. Morali evropian kėtu u vė nė
provė, nuk u bė pėr vajguri, as pėr diamante e gjėra
tė tjera, u bė pėr moral. Tani Evropa hap njė epokė tė
re pėr shkak tė shqiptarėve dhe shqiptarėt duhet ta
kenė pėr nder historinė e tyre qė e shtyn kontinentin
evropian drejt njė lufte tė tillė, tė tipit tė ri.
Evropa, se nuk kam thėnė asnjėherė vetėm ajo, duke
ndihmuar luftėn e popullit shqiptar, emancipoi
vetveten. U ngrit njė qytetėrim evropian nė nivel mė
tė lartė, ėshtė nė nderin e saj. Evropa nuk mund tė
shkelė mė mbi kėtė moralitet, nuk do tė kthehet prapa.
Prandaj populli shqiptar nė Kosovė nuk do tė humbasė
asgjė, do t’i ketė tė gjitha, pėrfshirė edhe armėn qė
thatė ju.

Nuk do tė ketė mė dilema tė tilla, ose fenė nė njėrėn
anė, ose shtetin, Evropėn?
Absolutisht.